Kalvadosas – pavadinimo kilmė

Pirmieji rašytiniai šaltiniai, kuriuose minimas stiprus alkoholinis gėrimas gaminamas iš obuolių siekia XVI amžių. Tuo metu jis nebuvo vadinamas kalvadosu, nes 1533 m. kovo 28 d. dvarininkas Gouberville iš Cotentin regiono savajame dienoraštyje rašė apie obuolių spiritą kuris gaunamas distiliuojant sidrą. 

Šis stiprus ir pigus gėrimas ypač patiko Normandijos žvejams ir jūreiviams, todėl karčiamų savininkai plėtojo šio gėrimo gamybą ir prekybą savose smuklėse. Kiek vėliau gėrimas pradėtas pilstyti ir į keistos formos butelius su ilgais kakleliais. Pasakojama, jog tokia tara tapdavo patogiais ginklais įsismarkavusiems jūreiviams aiškinantis tarpusavio santykius. Tokios formos buteliai „pritapo“ kaip obuolių gėrimo vizitinė kortelė ir yra iki dabar naudojami daugelio kalvadoso gamintojų.

Ganėtinai ilgai kalvadosas buvo laikomas prasčiokų gėrimu, kurį dažniausia gerdavo Normandijos karčiamose. Esminis įvaizdžio lūžis įvyko pasirodžius E.M.Remarko romanui „Triumfo arka“ (Arc de Triomphe). Šiame romane kalvadosas pristatomas kaip elitinis gėrimas turintis savo šarmą. Būtent tuo metu pasikeitė ir daugelio žmonių požiūris į obuolių gėrimą. Jį vis dažniau pradėjo rinktis Prancūzijos ir kitų šalių bohemos atstovai.

Kalvadoso vartojimas ir gamyba augo o 1600 metais susikūrė sidro distiliavimo korporacija. Būtent šį istorijos periodą ir galima vadinti oficialiu kalvadoso gimtadieniu. Kiek vėliau, 1741 m. korporacijos narių teisės ir pareigos reglamentuotos karališkosios tarybos nutarimu.

Per 1789 – 1793 metų Prancūzijos Didžiąją revoliuciją, panaikinus karaliaus valstybinę valdžią ir aristokratijos valdžią vietose, vietoje karaliaus suformuotų 83 vietos valdymo institucijų – provincijų 1790 metų vasario 26 dieną įstatymu buvo įsteigti 83 departamentai. Departamentams pavadinimai buvo suteikti ne pagal jų centrų pavadinimus, kurie asocijavosi su miestus valdžiusių aristokratų vardais, o pagal kalnų, per departamentą tekančių upių ar jų krantus skalaujančių jūrų pavadinimus. Žemutinės Normandijos regione esanačias Kano (Caen) miestelio apylinkes buvo nuspręsta pavadinti calva dorsa vardu. 

Egzistuoja keletas „kalvadosas“ kilmės versijų.

Viena jų – aiškina jog ispaniškų šaknų ir pietietiško temperamento žodis atsirado XVI amžiuje. 1588 m. Lamanšo sąsiauryje anglų ir flamandų jūreiviams kartu su jūrų stichija pasisekė sunaikinti Ispanijos karaliaus Pilypo II „Nenugalimąją armadą“. Vienas iš šios armados laivų, turintis garbingą El Savador vardą, sudužo prie Bretanės krantų.

Vietiniai gyventojai laivą pirmiausia pervadino jiems labiau tinkamu vardu El Calvador, o per daug metų iš kartos į kartą pasakojant jo žlugimo istoriją laivas tapo net Le Calvados 1790 m. Bretanėje sukurtam naujam departamentui ilgai neieškant buvo suteiktas Kalvadoso vardas. Greit ir gėrimą, kurį jau kelis šimtus metų gamino vietos kaimiečiai, pradėjo vadinti kalvadosu.

Kita versija taip pat pasakoja apie tose vietose paskendusį ir vietinių gyventojų išgelbėtą laivą bei jo krovinį. Tačiau šį kartą laivas ne karo, o prekybinis. Juo buvo iš Astūrijos (provincija Ispanijos šiaurėje) buvo gabenamas sidras. Į tą sidrą, kad pervežimas ne taip pakenktų, buvo įpilta alkoholio. Jūreiviai, paklausti, kas tose statinėse, atsakė: Cava, kas ispaniškai reiškia putojantį vyną. Auksinis putojantis vynas – cava del oro. Ilgainiui šie žodžiai transformavosi į calvados.

Turbūt įtikinamiausiai skambanti istorija byloja, jog  žodis Calvados tai dviejų žodžių calva ir dorsa junginys.

Pirmasis žodis calva kildinamas iš lotyniško žodžio calvaria, kurį išvertus į lietuvių kalbą gautume „plikas“. Dorsa kildinamas iš dorsum  – kalva.

Lotyniškas žodžių junginys calva dorsa – „nuplikusi kalva“ yra minimas XVII amžiaus jūrų žemėlapiuose. Juose pavaizduotos dvi vandenyno pakrantėse viena nuo kitos per 10 jūrmilių nutolusios ir augalais neapaugusios kalvos.

Šios dvi uolos anuomet tarnavo lyg švyturiai, kuomet po eilinio išplaukimo į jūrą jūreiviai grįždavo į krantą. Manoma, kad būtent šių dviejų lotyniškų žodžių junginio pagalba ir atsirado kalvadoso regiono ir gėrimo pavadinimas.